Apie mus

Juozas Šikšnelis
Trumpa Klaipėdos krašto literatūrinės tradicijos istorija

Literatūrinės tradicijos Klaipėdos krašte turi gilias šaknis, kurios siekia 17 a..Kultūros istorijos tyrėja Jovita Saulėnienė, remdamasis miesto ir krašto istorijos patriarchu Johanu Zembrickiu, teigia, jog vienas pirmųjų jo paminėtų literatų buvo XVII a. poetas Christianas Scwartzas, sukūręs „šiurkščiai realistiškas“ meilės eiles, atitinkančias anų laikų literatūrinį skonį. Bet jam laikas nebuvo toks palankus kaip Simonui.Dachui, kurį pelnytai vadina pirmuoju Klaipėdos poetu. Jis dedikacijoje „Johannas Christoffas Rehefeldas ir Anna Coerber“ pirmasis pašlovino savo gimtąjį miestą ir pradėjo versti nuošaliausio Prūsijos karalystės miesto Miumelio, vėliau pavadinto Klaipėda, poetinę vagą. Mums, dabarties klaipėdiečiams, geriau žinomas kaip Anikės iš Taravos pašlovintojas. Toliau būtų galima vardinti ir vardinti pavardes, faktus, kūrinių pavadinimus, bet viską susisteminant reikėtų pabrėžti, kad nuo pradžių iki karo Klaipėdoje gyveno, dirbo ir rašė vokiečių ir lietuvių rašytojai, vieniems tai buvo gimtasis miestas, kitiems laikinas gyvenimo etapas, tretiems – kūrybos objektas. Stebėtinai platus vardų pasirinkimas: Williamas fon Simpsonas (1881–1945),kilęs iš garsios šiuose kraštuose pirklių giminės ir sukūręs šeimos sagų romanus „Baringai“ bei „Baringų anūkas“, Rudolfas Naujokas ir Ewaldas Swarsas – ryškiausi XX a. pr. Klaipėdos kūrėjai. Tai vadinamieji Tėviškės rašytojai, kurių gyvenimas ir kūryba suaugę su gimtąja Klaipėda ar jos kraštu, Lycas (Lietz) Gerhardas(1908–2003), 1939 paskirtas Klaipėdos bibliotekos direktoriumi. Buvo aktyvus Klaipėdos krašto vokiečių kultūros bendrijos narys, bendradarbiavo laikraštyje „Memeler Dampfboot“, vėliau AdM draugijos (AdM draugija – 1948 Vakarų Vokietijoje įkurta visus buvusius klaipėdiškius vienijanti išeivių organizacija) narys. Daugelio žinomų eilėraščių apie Klaipėdos kraštą ir istorinių straipsnių autorius. Iš lietuvių paminėtini: Ansas Bruožis(1876–1928), Jonas Pipiras. Po sukiliminiu laikotarpiu Klaipėdos krašto literatūrinis gyvenimas gausus garsių pavardžių. Čia gyveno ir kūrė A.Venclova, J.Žilius – Jonyla, I. Šeinius, Butkų Juzė, I.Simonaitytė, V. Gaigalaitis, P. Andriušis, Pr. Mašiotas, J.Pronckus, A.Gustaitis, Vydūnas, S.Šemerys – Šmerauskas.
Po karo, tarybiniais metais, literatūrinis krašto gyvenimas skirstytinas į du etapus: iki 1971 metų, kai susikūrė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcija, ir po, kai iš sekcijos išaugo dabartinis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius. Tuomet mieste ir krašte gyveno ir kūrė keletas rašytojų. Paminėtini Salys Šemerys Šmerauskas, neretai į Klaipėdą užsukanti liaudies rašytoja Ieva Simonaitytė, kuriai buvo suteiktas miesto garbės piliečio vardas, dabar per neapsižiūrėjimą ar valdininkų nerangumą „išnykęs“, Vladas Nausėdas, Paulius Drevinis, iš žurnalisto į rašytojo marškinėlius besivelkantis Kostas Kaukas. Tarp pirmųjų sekcijos narių buvo ir nūnai populiarūs rašytojai Romualdas Granauskas bei Stasė Bucevičienė, kiek vėliau į Vilnių pervažiavęs gyventi Edvardas Uldukis. Kartu su jaunųjų rašytojų sekcija atsirado ir lite¬ratūrinis „Klaipėdos“ laikraščio priedas „Gintaro lašai“. Iš karto jis virto tarsi jaunųjų rašytojų spaudos organu ir buvo leidžiamas kaip atskiras laikraštėlis prie buvusios „Tarybinės Klaipėdos“.
Buvęs aktyvus jaunųjų rašytojų sekcijos narys, vėliau ilgametis LRS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas rašė: „Gintaro lašai“ daugeliui tapo pirmuoju laipteliu kelyje į didžiąją literatūrą. Malonu prisiminti ir savo debiutą „Gintaro lašuose“ 1973 metais. Tada atsispausdinti nebuvo lengva, norinčių daug, o li¬teratūrinis leidinėlis vos vienas. Jaunųjų rašytojų sekcijos susirinkimuose darydavome net „Gintaro lašų“ aptarimą, nes klaipėdiečių knygų sulaukdavome labai retai…“. Jaunųjų rašytojų sekcijos lopšys supo dabar jau pripažintus, talentingus kūrėjus: iš Skuodo atvykstantį St. Jonauską, Ed.Kelmicką, vėliau iškeitusį gimtąjį miestą į Vilnių, iš Juodkrantės O.Dovidavičiūtę Pučenia, iš Kretingos Br. Liniauskienę ir A.Kuklį, iš Veiviržėnuose gyvenančią Eleną Skaudvilaitę, iš jūros retai grįžtančius Vyt. Brencių ir J. Kantautą, jau minėtą R.Černiauską, A.Žalį, A.Navicką. Sekcijos susirinkimuose neatsisakydavo dalyvauti ir grandai – Salys Šemerys, Vladas Nausėda bei Paulius Drevinis, jaunieji yra ne kartą viešėję pas I.Simonaitytę. Įstoti į sekciją buvo ne ką lengviau nei nūnai į Rašytojų sąjungą: buvo reikalaujama publikacijų vietinėje ir respublikinėje spaudoje, sekcijos narių rekomendacijų. Jaunųjų rašytojų sekcijos veikla suvaidino teigiamą vaidmenį ugdant ir puoselėjant miesto ir krašto literatūrinę tradiciją, nes vienijo kuriančiuosius, rūpinosi ir padėjo jauniesiems talentams, prisidėjo prie literatūrinio gyvenimo vyksmo viešojoje erdvėje. Būkime teisingi ir sutikime, kad anais laikais išleisti knygą buvo kur kas sunkiau nei nūnais, kada užtenka turėti tik pinigų. Daugeliui atrodo, kad tai susiję tik su anais laikais vyraujančia ideologija – mokėjai įtikti valdžiai – pirmyn, tai tik dalinė teisybė, nes leidyklų redaktoriai, patys nuolatos kontroliuojami Glavlito, visų pirma pateiktuose rankraščiuose ieškojo meniškumo, tegul ir ne šiuolaikiniu jo suvokimu, ne postmodernistinio ar kitokio madingo, bet universalaus estetinio meniškumo. Kam iš jaunųjų autorių pavykdavo to pasiekti, tų knygos buvo leidžiamos, jie priimami į Lietuvos rašytojų sąjungą.
Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai įvairiu laiku vadovavo Jonas Kantautas, Alfonsas Jonas Navickas, Rimantas Černiauskas.
Kada rašytojų sąjungos narių skaičius Klaipėdos krašte perkopė dešimtį buvo leista įkurti LRS skyrių ir prasidėjo antrasis etapas. Tai įvyko 1985 m. balandžio mėn. 15d. Tada imta leisti literatūrinį-visuomeninį almanachą „Baltija“, kurio sudarytoju ir organizatoriumi keletą metų buvo Antanas Stanevičius.
Pirmuoju skyriaus pirmininku tapo iš Vilniaus atsikėlęs rašytojas Romas Sadauskas, skyrius turėjo konsultantą darbui su jaunimu, neilgai trukus buvo įsteigta literatūrinė Ievos Simonaitytės premija šio krašto rašytojams.
Romui Sadauskui išvykus gyventi į Vilnių, skyriaus pirmininku buvo išrinktas Rimantas Černiauskas, kuris šiame poste prabuvo iki netikėtos mirties 2011 metais. Skyrius turėjo savo patalpas, tapo savarankišku juridiniu asmeniu, registruotu Registrų centre, organizuodavo tradicinius renginius Novelės rudenį ir dalyvaudavo kasmetiniame Poezijos pavasaryje, prisidėdavo prie literatūrinių renginių organizavimo miesto bibliotekose bei kitose viešosiose erdvėse, rašydavo projektus miesto kultūros skyriaus skelbiamuose kultūros projektų konkursuose, vėliau perėmė almanacho „Baltija“ leidybą.
Dabar skyriui vadovauja šių eilučių autorius ir jame jau 26 nariai. Jų tarpe nemažai premijų laureatų, paminėtini Nacionalinės premijos laureatas eseistas ir poetas Rolandas Rastauskas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas poetas ir dramaturgas Gintaras Grajauskas, Gabrielės Petkevičaitės Bitės premijos laureatė Nijolė Kepenienė, turime keletą Zigmo Gėlės premijos laureatų, daugelis skyriaus narių pelnė I.Simonaitytės premiją, kurios steigėjai dabar UAB „Mūsų laikas“ ir Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka.
Skyriaus nariai kuria visų literatūros žanrų kūrinius. Daugelis jų – universalūs, tarkime jau minėtoji Nijolė Kepenienė, pradėjusi nuo poezijos, sėkmingai kuria romanus(už biografinį romaną „Bitė“ pelniusi jau minėtą premiją), vaikų literatūrą, noveles, netgi dramos kūrinius. Gintaras Grajauskas irgi pradėjęs kūrybinį kelią eilėmis, sėkmingai rašo esė, sukūrė romaną, istorijas, pjeses už kurias pelnė ne vieną apdovanojimą. Garbaus amžiaus sulaukęs pripažintas satyrikas Kostas Kaukas yra sukūręs romanų, publicistikos, sudaręs ir redagavęs ne vieną leidinį, neseniai I.Simonaitytės premija įvertinta palangiškė poetė E.Karnauskaitė išleido esė knygą, poetinį žodį publicistiniu dažnai maino vienintelis skyriaus, o gal ir Lietuvos marinistas Jonas Kantautas, visus žanrus yra išbandęs Sigitas Poškus, tuo tarpu pasirinktiems žanrams ištikimi Alfonsas Jonas Navickas, Juozas Šikšnelis, kol kas kritikas Marijus Šidlauskas, bet ką gali žinoti…
Rašytojų produktyvumas stebėtinai įvairus: nuo 4 knygų per 1 metus (pavyzdžiui Kostas Kaukas, Algis Kuklys, Nijolė Kepenienė) iki 1 knygos per 4 metus (pavyzdžiui A.J. Navickas, J.Sučylaitė). Krašto rašytojai savo knygas leidžia vietinės leidyklos, kaip antai Sauliaus Jokužio, Antano Stanevičiaus „Eglėje“ ar „Drukoje“, leidžiama ir centrinėse leidyklose, gavus valstybės paramą leidybai.
Be tradicinių tęstinių renginių, kasmetinio Poezijos pavasario dar vyksta Prozos ruduo, pakeistas Novelės rudens pavadinimas tik dėl to, kad būtų atvertos galimybės dalyvauti autoriams rašantiems ne vien grynąją novelistiką, bet, pavyzdžiui, esė. Išsiplėtė renginių geografija, dabar prozos skaitymai vyksta ne vien Klaipėdoje ar aplinkinių rajonų savivaldybių bibliotekose, bet ir mokyklose per literatūros pamokas. Kasmet, Lietuvos Respublikos Prezidentei paskelbus apie Knygų Kalėdas, jose aktyviai dalyvauja Klaipėdos rašytojai, dovanodami savo knygas kaimų ar mokyklų bibliotekoms, skaitydami tekstus.
Skyriaus žmonės iniciavo ir įvykdė du svarbius projektus: 2012 m. organizavo Antano Ramono skaitymus, jų metu Kurmių kaime Klaipėdos rajone buvo atidengtas akmuo su užrašu: „Šame kaime gimė rašytojas Antanas Ramonas“ ir šiemet ant Klaipėdos centrinio pašto buvo pakabinta atminimo lenta su užrašu: „Šiame pastate veikusiame Klaipėdos radiofone 1936 m. diktoriumi dirbo žymus lietuvių poetas Henrikas Radauskas“.
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius turi savo logotipą, sukurtą 2012 metais, puslapį internete https://klrasytojai.wordpress.com/ bei paskyrą facebooke. Tarptautines bendradarbiavimo sutartis skyrius yra pasirašęs su kaimynais iš Karaliaučiaus: Kaliningrado PEN Centru ir Kaliningrado rašytojų susivienijimu, draugiški ryšiai palaikomi su lenkų rašytojais iš Olštyno bei Bialystoko, mezgami dalykiniai kontaktai su kaimynais latviais.

Straipsnis parengtas remiantis to paties autoriaus straipsniu „Klaipėdos krašto literatūrinė tradicija“ išspausdintu žurnale ‚Rambynas“ 2013, nr.1(6)

Alfonsas Jonas Navickas
KLAIPĖDOS LITERATŲ BŪRELIS

KŪRIMOSI PRADŽIA

Klaipėdos literatų, rašančių lietuvių kalba, būrelis įkurtas 1950 – 51 m. Vieni pirmųjų jo narių buvo rašytojai Kazys Saja ir Algirdas Pocius (mokėsi Klaipėdos mokytojų institute ).
Būrelio “krikštatėvis” arba  tiksliau – įkūrėjas, tada:  “Tarybinės  Klaipėdos” kultūros  skyriaus vedėjas, žinomo romano ”Pulkim ant kelių” autorius Kazys Plačenis (1907-1970 ).
Rusų kalba rašančių būrelis jau egzistavo nuo 1947 m.
Nuo 1956 – ųjų pradėti leisti literatūriniai puslapiai lietuvių bei rusų kalbomis.
Pirmasis mano sąlytis su būreliu įvyko 1954-ųjų metų pabaigoje. Būreliui tada vadovavo jaunas poetas, žurnalistas Romualdas Virkutis  (žuvo 1957 m.).
Į būrelį buvau priimtas – 1960 m., atitarnavęs Tarybinėje armijoje.

1968 – 1969  METŲ LAIKOTARPIS

Būrelis pasipildė vis naujais nariais. Kūrybos pakako: literatūrinį puslapį galima buvo leisti net kas antrą savaitę. Kilo būtinybė kažką daryti. Ir štai: 1968 – tųjų metų sausio 19 d. pasirodė pirmasis “ Gintaro lašų “ numeris! Jis tapo “Tarybinės Klaipėdos”, ypatingo formato, atskiru, literatūriniu priedu. Tokio literatūrinio leidinio atsiradimui laikraščio redaktorius Joshua. Messie neprieštaravo ( beje, vėliau, šiuo leidiniu susidomėjo net Maskva, o  Komunistų partijos funkcionieriai  reikalavo J. Messie šį  “nelegalų” priedą  panaikinti.)

Atmintina,  kad  “Gintaro lašų”  pavadinimą  pasiūlė  vertėjas,  poetas  Vladas Nausėdas (1911-1983).  Pavadinimą  tikslino tuomet  būrelio  tarybos  pirmininkas  Vytautas Kaltenis.

Pirmąjį numerį spaudai paruošė redakcinė kolegija: Vytautas Kaltenis, Aldona Poškuvienė, Antanas Surblys. Įvadą parašė – būrelio  tarybos  narys, žurnalistas  Pranas Martinkus.

Man  teko  rūpintis  kaligrafiniu  “Gintaro lašai” užrašu. Meninius  užrašo  variantus  kūrė   architektas  Zigmas Rutkauskas  ir  dailininkas  Petras Gaidamavičius.

“Gintaro lašuose” savo kūrybą spausdino, ne tik literatų būrelio nariai: naujausius savo kūrinius patikėjo keturvėjininkas, poetas, Salys Šemerys, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai Ieva Simonaitytė, Paulius Širvys, tada  dar  jaunas  prozininkas, būrelio  narys  Romualdas  Granauskas, o  vėliau – Petras ir Povilas Dirgėlos, poetas  Paulius  Drevinis  ir kt.  Buvo užmegzti ryšiai su Skuodo, Šiaulių, Kauno, Panevėžio jaunaisiais literatais.

Iki rudens literatų būreliui vadovavo, tuometinis miesto kultūros skyriaus vedėjas, žurnalistas Vytautas Kaltenis. Būrelį globojo  šio laikraščio darbuotojai  Aldona Poškuvienė ir Jonas Garadauskas. Vytautui Kalteniui  išvykus dirbti į Vilnių, buvau  išrinktas vadovauti būreliui.

Pažymėtina, kad 1969 m. Klaipėdos literatų  būrelis  tapo  lietuvių ir rusų kalba rašančių literatų susivienijimu. Likau susivienijimo pirmininku (rusų grupės vadovas buvo EdmundasVeckus). Tais pačiais metais gegužės 13 – 18 d. įvyko pirmoji „Poezijos savaitė“  Klaipėdoje. Nuo 1965 – tųjų, Poezijos pavasariai vykdavo tik Vilniuje ir Kaune (pas mus vilniečiai poetai atvykdavo tik  susitikti su žvejais). Į šventę pasikvietėme Liepojos  miesto  literatų  susivienijimo  narius  ir – rašytojus iš Vilniaus.

Nuo 1969 m. mūsų poezijos šventėse, jau dalyvavo ne tik Klaipėdos, Latvijos literatai, bet ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: poetas Paulius Širvys, grįžęs iš reiso laivu “Štormas”  ir svečias iš Vilniaus, poetas, kritikas Antanas Masionis. Klaipėdai pirmoje „Poezijos  savaitėje“  savo  kūryba  atstovavo  poetai  Vladas Nausėdas,  Jonas Kantautas,  Salys  Šemerys, Paulius Drevinis, Edmundas Veckus,  Romualdas Granauskas,  Alfonsas Jonas Navickas, Ona Dovidavičiūtė  ir kt. Vėliau  į  mūsų  Poezijos  šventes  įsijungė  ir  Kaliningrado  rašytojai.

1981 – 1982 m.  buvau išrinktas  Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos Jaunųjų rašytojų sekcijos valdybos  pirmininku. (sekcija įkurta 1971m. spalio 1d.). Beje, Klaipėdoje tokia sekcija egzistavo ir 1951-1952 m. , bet buvo panaikinta. Tada  Klaipėdoje  jau  buvo  įteisintas  ir  respublikinis  “Poezijos pavasaris”.

1985m. balandžio 15 d. įkurtas Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius. (Į LRS narius šių eilučių autorius buvo priimtas 1998 metais).

Klaipėda. 2013.06.08

Iš knygos:  Alfonsas Jonas Navickas Donelaičio Kelyje, Klaipėda, 2013

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s