Po dangum

Paskelbta

Kodas 17

Po dangum

Žingsniuoju gatve, kuria ėjau jau gal tūkstantį kartų. Nusibodę sienos, langai, šaligatviai. Ūmai kaži kokia nuotaika stveria mane ir nusineša. Ir aš jau kitame mieste. Geriu aplinką visais pojūčiais, kišu savo nosį, kur reikia ir kur nereikia, nes esu klajūnė, šokinėjanti iš reiso į reisą. Kemšu į save viską, stengiuosi nieko nepraleisti, o visa tik todėl, kad…

Pirmoji mano kelionė visiškai nepavyko. O ir dieną prieš kelionę jaučiausi bjauriai. Užsidariusi vonioje ilgai į save žiūrėjau, ir tai, ką mačiau, man nepatiko. Nepatiko veidas, plaukai, bet labiausiai nepatiko tas niūrus žvilgsnis. Važiavau į Lietuvą, bet nieko gero iš tos kelionės nesitikėjau. Pasiėmiau romaną ir visą kelią neatsiplėšiau nuo Natašos, Pjero, Andrejaus – ten tai bent gyvenimas. Nemačiau laukų nei auksinio rudens, burbtelėdavau porą žodžių, jei kas ko paklausdavo ir vėl įnikdavau skaityti. Keturi stori tomai. Turėjau ką veikti.

Ir ūmai įkvėpiau, ir man pasirodė, kad esu namuose. Ne. Negali būti, kad tiek važiavusi grįžau. Juk ne.

Bet kvepėjo lygiai tokia pat gaiva ir sūrumu.

Gavau viešbučio raktą, brazdinausi su lagaminu, ir štai – priešais mane graži nepažįstamoji.

Dievaži, ne iškart suvokiau, kad tai aš pati. Svetimame svetimos šalies lange.

Su manimi atkeliavo ir mano – ne mano? – atspindys.

Skaitėme. Rašėme. Vertėme. Braukėme. Mintyse nešiausi tą savo atspindį, kuriuo patikėjau. Tai aš.

Tik kitą dieną važiavom prie jūros. Krantai ne tokie kaip mūsiškiai. Bet…

Tas pats sūrumas, ta pati gaiva, ir tas pats atklydęs paskui mane vėjas.

Tai tokia buvo toji mano keista. Beveik neįvykus kelionė. Juk nieko iš tikrųjų anąsyk nemačiau: nei laukų, nei žmonių, nei medžių, nei auksinio rudens. Tąsyk keliavau Levo Tolstojaus karo ir taikos keliais, o visgi…

Visgi kažkuriuo metu svetimo miesto svetimame lange radau save.

Tai todėl tokia tapau. Išprotėjus keliautoja. Dabar važiuoju iš miesto į miestą. Geriu pojūčius, kišu nosį, kur reikia ir kur nereikia, bet…

Iš tikrųjų ieškau savęs. Svetimuose languose ieškau tikrojo savo atspindžio.

 

 

Reklama