Laikas-ristūnas žirgas

Paskelbta

Kodas 9

LAIKAS – RISTŪNAS ŽIRGAS

Mokytojas Klemensas Šiurkus apžvelgia klasę:  suolai slepia didesnę vaikų kūno dalį . Todėl jis mato jų galvas, kalbasi su tomis galvomis, džiaugiasi , kai pavyksta į tas galvas įkalti teisingus atsakymus ir pyksta, kai jo žodžius, rastus enciklopedijoje, žodyne, vaizdo ir garso įraše, internete, nuobodžiuose kursuose tie mėsos ir kaulo kopūstai atmeta.

Mokykloje jis dirba daugybę metų, su jo rašytais pamokų planais pavyktų visą kiemą nukloti. Ant stalo tvarkingai guli savistabos dienoraštis.  Kiekvienais metais dalis galvų vis pranyksta , pasirodo kitos. Bet pirmąjį suolą prie lango kasmet užsiima dvi priešiškos galvos, nuolat visur įžvelgiančios jo, Klemenso, “nemokšiškumą“. Paskutiniuose suoluose -galvos pakilusios virš kitų, matyti pečiai ir torsas iki liemens. Tos figūros dvelkia visišku abejingumu, garsiai ar tyliai pasakytas žodis šokte atšoka  lyg į sieną sviestas kamuolys, pažvelgęs į paskutinius suolus mokytojas pajunta monotonišką jūros bangų mūšą.

  • Mokytojau, ar mes mokysimės Present simple? Privačiose mokyklose mokosi,- teiraujasi rusvaplaukė galvutė su mielomis strazdanėlėmis.
  • Taip žinoma.
  • Kokia sunki programa,- atsidūsta.

Pakalbėkime apie laiką ir laikrodį,- pradeda aiškinti mokytojas.- Kaip paklausime“ Kiek dabar laiko?“ Vakar mokėmės.

-What is time?- pasigirsta paskutiniame suole

Vėl šimtus kartų kartojama klaida. Mokytojui Klemensui nusibodo vis tokios pat klaidos., rodančios jo pastangų beviltiškumą. Jam praeina noras aiškinti ir klausinėti.

  • Paskaitykite dvidešimt penktą puslapį,- paliepia ir pažvelgia pro langą.

Vis dar tęsiasi romantiška bobų vasara. Tokia šilta ir ilga bobų vasara pastebėta  tik prieš šimtą metų. Klevas abiturientų alėjoje degte dega raudonai. Mokytojui pasirodo, kad kažkas tuoj pamojuos kieme ir pakvies kažkur,  kur jo laukia  pasikeitimai. O   gal į kompiuterį atkeliauja raštas.. Bet ten nustraksi tik kuosa O intronetas apie jį nekalba. Niekas nesikėsina į jo monotonišką kasdienybę.  Bėga pamokos laikas, mokinukų ir jo laikas. Mokytojo pasiekta, jam amžiams likimo dovanota Present simple  aukštuma. Jį suima pavydas, kad tos mažos galvos dar daug metų žavėsis  lekiančio žirgo – laiko sekamomis pasakomis, pažadais. O jis jau pokyčių nebesulauks.

 

Reklama