Eilėraštis 7

Posted on

Sonetas poetei

Per kopas brenda švintanti diena,
Švelniai paliečia žalią medžio šaką.
Šioje pakrantėje laukei viena,
Kur žemė su dangum ir paukščiais šneka,

Kur atkartoja vėjai tavo maldą –
Apie likimą žėrinčiam krante,
Žuvėdrų klyksmą ir šaltinių almą,
Ties Sengire ar Raganų kalne.

Tarsi klajotum Viešpaties takais,
Paukščiu plasnotum, ar gėle pražystum…
Kaskart, kai saulė pateka, sakau:
Vaikai pavasarius skaičiuoja ir nuklysta,

Spalvotais puslapiais tavo knygučių,
Garsiai skaitydami pabyra iš eilučių.

Vėjažuvė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s