Bipoliarinė naktis

Posted on Updated on

Bipolis

Bipoliarinė naktis

 Kiek prisimena, tokį netolydumą buvo patyrus jau nuo ankstyvųjų dienų. Jeigu laiminga, tai iki plaukų pašaknių, iki pirštų kraščiukų, o jei nusivylus, tai nusivylus giliai, per skrandžio ilgį, per žarnų plotį. Mėgo laimėti, troško būti geriausia mokinė, skaitovė, poetė – iš visų menkų savo plaučių tūrio. To iš jos reikalavo visi: močiutė, per karą netapusi literatūros mokytoja, ir bandanti „atsigroti“ ant anūkės, seneli, išlikęs po žydelio-gestapo kankinimų lageryje, motina – aukšta, išlaki, meninės gimnastikos čempionė, tėvas, virkdęs armoniką, lietęs klavišus it moterį – švelniai siūbuojančiais judesiais. Turbūt ne veltui paskui prikibo Kudirkos, Kafkos ir Orvelo liga. Nenustygo net džiovininkų sanatorijoje – vaidino, vedė renginius, lyg pro miglą atsimena kokius tai nuo užsienio mados nužiūrėtus „Top modelio“ rinkimus. Atrodo, tik gulėk, atsukęs bambą gydančiam pušynų orui. Bet ne – ji kūrė, ėjo, darė, rikiavo kitus. Iš sanatorijos parsivežė tris diplomus – pagyrą už tvarkingumą palatoje, padėkos raštą už gerą mokymąsi ir nuoširdumą, garbės raštą už visokeriopus talentus. Aišku, naudos vis tik būta. Atvyko sudžiūvusi nuo dietų paaugliukė, į nušiurusį varioką susitraukusios krūtim – tesvėrė keturiasdešimt kilogramų. Norėjo būti tobula. Mis pasaulis su kamuolio dydžio smegenim.. Ten pagaliau ėmė valgyti, rečiau paėmus nirtuliui, spaudydavo spuogus. Bet jei kas nepavykdavo, nulįsdavo į savo Visatą šviesmečiams. Tada būdavo tik juoda. Nenorėdavo keltis, trinkti plaukų, valytis dantų, į džiovininkų pamokas šliauždavo kulnas už kulno. Sesutės ir mokytojos jos neatpažindavo. Slankiodavo nutįsusiais marškiniais, jei iš vis teikdavosi atsikelti. Savo pačios šešėlis. Vėliau, grįžus į įprastą gyvenimą, viskas tik aštrėjo. Būdavo, sukasi šimtų darbų sraute, bėga, nespėja, kankinasi, o paskui bum. It nuspaudus „delete“ mygtuką kompiuterio klaviatūroje. Aklina tamsa it viename atrakcione vandens parke. Ji daug skaitė – pamažu ėmė aiškėti, kas yra. Tai turi savo pavadinimą. Psichikos liga. Bipolis sutrikimas, anksčiau vadintas maniakine depresija. Pavadinimas jai nepatiko, nukrėtė sielą mėlynai žiburiuojančiu elektros impulsu. Gal jos protas karščiuoja, bet ar yra kokia tai maniakė? Sugalvojo savo pavadinimą – bipoliarinė naktis. Įsivaizdavo, kad aktyviuoju periodu ji jaučiasi kaip grynų gryniausioje bipoliarinėj nakty – nors žinai, kad yra tamsu, ir reikia miegoti, sklindanti šviesa tokia ryški, tokia masinanti, kad niekaip neišeina to padaryti. Tuo tarpu pasyviuoju – jautėsi it gaubiama neperregimo juodulio skydo – žinai, kad šviesu, laikas keltis, o negali, nes tavo polyje – naktis. Šeima nenorėjo pripažinti jos ligos. Sakė, ką čia išsigalvoji. Seneliai rypuodavo, kad jų laikas, kai reikėdavo gaudyti kiekvieną duonos trupinį, tokių paikysčių nebuvo. Motina siūlė daugiau fizinės iškrovos. Tėvas iš vis nieko ta tema nekalbėdavo, tik puldavo maldyt savojo instrumento. Kad yra problema, suprato, kai veikliuoju metu ją išvežė – naktį brovėsi į universitetą, nes labai magėjo dirbti, ir kaip niekas nesuprato, kad ji tik nori dar patyrinėti mikroskopo rodmenis, kad yra prie svarbaus atradimo ribos. Tada atsipeikėjo ligoninėje. Atitoko, visiems supratus, kad jau nebegerai. Ir prasidėjo – vaistai, psichoterapija. Šeimai nebebuvo kaip pabėgti nuo jos ligos. Seneliai rypavo, kad va, prašau, matyt, mūsų giminę už kokias tai būtas nebūtas nuodėmes pakorojo Dievas, o senelė atsiminė kadaise jai į akis pragaištingai įsistebeilijusią čigonę (o centų juk ir nedavė – tai ko norėt), motina ėmė su ja elgtis kaip su nurašyta, didžiausia ligone, kuri jau niekada nepateisins vilčių. O jai reikėjo kažkaip išgyventi. Suvokti, kad nepaisant geriamų vaistų, visada bus savo bipoliarinėj nakty. Reikėjo kažko įgalinančio, validaus ir stabilaus. Reikėjo pačio ilgiausio iš po staltiesės Kūčių naktį ištraukto šiaudo. Reikėjo it Miunhauzenui save išsitraukti už plaukų iš pelkės. Sunkiausia buvo susigrąžinti prarastą orumą. Žinojo, kad ši liga iš pašaknų kerta per vieną svarbiausių egzistencijos duotybių, per laisvę prasmingai kurti ir veikti. Pirmiausia pasirinko savo moto – Arturo Šopenhauerio ištarą: „Gyvenimas svyruoja kaip švytuoklė: pirmyn ir atgal, tarp kančios ir nuobodulio, kurie faktiškai yra galutiniai gyvenimo elementai”. Kartojo tai sau kaip mantrą, vos praplėšusi akis ir prieš užmiegant. Dar ėmė medituoti. Sutelkusi kvėpavimą, tiesia nugara, rankom, tvarkingai sudėtom statmenai keliams, mokėsi tiesiog būti. Nevertinti, negeisti, su bebaimiškumu žvelgti į pačias didžiausias savo baimes – aišku, išprotėti, praleisti gyvenimą gydyklose, tokiose kaip anoji. Žengdama žingsnį telkė dėmesį į tai, kaip koja paliečia žemę, plaudama indus, koncentravosi į vandens paskleidžiamą šilumą, pjaustydama pomidorus, stebėjo kaip peilis skrodžia raudoną minkštimą. Įsistebeilydavo į daiktus, į žmones, fiksuodavo detales: pakrypusi jos mažos išžiesto puodo ąselė, sugedusi čiaupo tarpinė, simpatiška kuprelė ant draugės nosies. Daugiau tiesiog buvo. Ne, bipoliarinė naktis nepasitraukė. Ir geriamas vaistų kiekis nesumažėjo. Ji tik išmoko išlaukti, vertinti, pastebėti. Dažnai pagaudavo save lūkuriuojant kažko malonaus, tas jausmas kutendavo it vaikiško šampano (tik jį jai buvo galima ragauti) burbuliukai. Ji, „mąstanti, svyruojanti nendrė“ gebėjo susigyventi su savo bipoliarine naktim. Dabar nebeatrodė, kad tik ji viena gavo „pagerintą“ dovanėlę – prakeiktą perdegusį smegeninės laidą, neurotransmiterių sutrikimą, kuris išbalansuoja  ir sutrauko visas jos vilčių grandines. Gal visi turi tai, didesniu ar mažesniu mastu, kas taikosi sutrypti šviesiąsias būties duotybes, gal kiekvienas savo spintoj slepia skeletą. Savajį jau išvilko į dienos šviesą. Žinojo, po šito jai jau niekas nebebus taip baisu. Tiek kartų atsidūrus prie nebūties vartų, nustojama bijoti mirties. Tik įkvėpt ir iškvėpt, tik eit. Įdomu, kokia šiandien mėnulio fazė? O bipoliarinės nakties?

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s