Aš žinau, žinau

Posted on Updated on

RENATA KARVELIS

Aš žinau, žinau

Jis nešiojasi paslaptį.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama energingai, pakiliai).

Toje sukumpusioje eisenoje, toje sulysusioje krūtinėje negali tvyroti skaisti švaruma. Ten kažkas be širdies, dervos pritrauktų plaučių turi būti daugiau. Ten turi būti paslaptis. Ta paslaptis tuoj išsiverš.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama šnabždant, slapukaujant).

Pro ištampytas marškinių sagaskyles, pro pairusias rūbų siūles išlįs paslaptis kaip yla iš maišo.

Tą paslaptį jis nešiojasi gan ilgai. Sakyčiau, nuo to laiko, kai baugus mokyklą, vasarą prieš studijas universitete, dirbau Palangoje barmene – padavėja. Toks sukumpęs, po pažastimi nešinas apystore knyga, kurios kaip vėliau paaiškėjo, mokykloje taip ir likau neperskaičiusi, jis įsliūkino į viešbutį, kurio bufete ir dirbau.

Vyras skendo nuskalbtame švarke, plačios kelnių klešnės jam einant plevėsavo, prisėdo prie stalo, pastatyto arčiausiai lango, mat jam buvo šalta. Vasarą šalta, nosis kaip neužsuktas čiaupas įkyriai varvėjo.
-Na, va! – Jis teisinosi, ieškodamas saulės nutviekstos vietelės prie lango. – Vasarą susirgau. Kaip netikėta!

Taip, netikėta, – pagalvojau. – Tik paslaptys slepiantys (žmonės) vasaromis žiemos ligomis suserga.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama su išankstine nuostata, tarsi šiek tiek teisiant).

Jis nė kiek nepriminė eilinius alkanus bufeto lankytojus. Ne. Vos prisėdęs, pirmiau atsivertė knygą, užuot ieškojęs meniu, ir ilga kaulėta ranka parėmė kampuotą smakrą.

Negalėjau susiturėti, tai paklausiau:
-Ką skaitote? – Ir kišau savo nevervančią nosį gilyn jo skaitalo.

Jis pakėlė galvą ir perklausė:

-Ar aš?
-Taip, taip, – pakartojau tarsi užsikirtusi plokštelė.

Ir čia, man rymant greta staliuko, pastebėjau vyro alkį, ne tą, užpildomą sriubomis ir balandėliais. Atrodė, kad jo gyvastį palaiko kiti dalykai. Svarbesni nei maistas. Jis atsakė į klausimą, maloniai pasiteiravo, ar tą knygą esu skaičius, tik aš apgraibom abstrakčiai ėmiau kažką mikčioti, kaip ir tais kartais, kai mokytoja užklupdavo nepadarius namų darbų. Kalbėti apie knygą jis nesiliovė, kai mūsų pokalbis ėmė virsti monologu, staiga nusičiaudėjo, o viešbučio bufetas nuaidėjo tarsi po netikėto šūvio, mano galvoje ištrynęs viską, ką jis ten sakė, palikęs tik viena – tai žmogus, turintis paslaptį.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama nustebus).

Iš virtuvės pro mažą langelį šeimininkė mus šitaip stebėjo, kvazimodiškomis rankomis prie durų prilipusi… ir bjaurėjosi. Vėliau tom pačiom lipniom rankom antiseptiku gausiai šlakstė vyro liestus indus ir įrankius, paliepė man gerai rankas nusiplauti.

-Prieina čia sau visokių, – šeimininkė purkštavo. – Šitokie pavojingi visuomenei!

Beveik plūdosi, lyg aš tyčia būčiau jį pasikvietusi, tyčia būčiau jį ilgai laikiusi. Su panieka virtuvės kvazimodas šveitė bufeto svečio indus, užuot juos plauti įbrukusi man, 12-tą klasę šviežiai baigusiai samdinei. Dievagojosi, kad tokių bacilų jos viešbutyje, vertame kelių milijonų, nereikia. Niekino jo mažą pinigą, paliktą už sriubos samtį, kavos gurkšnį.–Prieina čia sau visokių, – šeimininkė kartojo. – Skleidžia užkratą ant normalių žmonių.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama piktai, ginantis).

Baigiau mokslus ir vis dažniau ėmiau vaikščiot į biblioteką, knygynuose užsisėdėti. Knygos rankose tirpo, akyse mainėsi, augo prie sofos, lovos atbrailos kaip stalagmitai. Ir manyje kažkas augo.

NEŽINAU, NEŽINAU (tariama tarsi pasimetus, nusiminus).

Ir vėl vieną dieną jį pamačiau. Akropolyje pliką batoną nusitvėręs atsainiai kramtė, lyg niekindamas kūno poreikį būti pripildytam per vidurį. Apsmukęs dar labiau. Marškiniai, išsidraikę, į visas puses sklaidės blaškomi vėjo. Batai, iškliurę, nuo jo pėdos, tūkstantį kartų nuspirti į kampą. Plaukai taip pat kaip ir anąkart ilgi, gražiai ilgi, sulipę lygūs krito ant veido. Kampuoto veido, bet veidas plytos nesiprašė.

Oi, ne: jo tokio niekas užgauti net nedrįstų, visi tokius tik apeina. Tokie kelia per daug klausimų. Ten paslaptys styro, lyg sklidiną kibirą bijotum užkabinti, parversti, išlieti ir sužinoti. Niekam nepatinka žinoti apie save.

AŠ ŽINAU, ŽINAU (tariama su nuostata, išvada).

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s