Katras kaltesnis?

Posted on Updated on

Aneliukė

Katras kaltesnis?

O buvo taip…

Tą šeštadienio rytą autobusas pasitaikė pilnut pilnutėlis. Lyg kimšte jį kas būtų prikimšęs. Apie atsisėdimą nereikia nė kalbėti!.. Bet kad ir stovintiems nebebuvo kur kojas padėti. O juk ne lašinių paltys – po pažastimis nepasikiši.

Nors ant kairiosios kojos kažkokia mergiščia užsilipo, o dešiniąją kokių penkiolikos metų vaikėzas buvo primynęs, Kazimierui nė „ai“ neišsprūdo. Juk vis tiek pasitraukti nėra kur – kaip įkaltam mietui reikia stypsoti. Tad, dantis sukandęs, tik ir bekenti tuos kelis kilometrus. O ką darysi, jei pėsčiomis – per toli?!.

Vis dėlto pačiame autobuso priekyje sėdinčioms moteriškaitėms tokios didelės bėdos nebuvo. Jos sau takšojo išsižergusios… Ir, vis prižvelgdamos šalia kėpsančius kibirus, šnekučiavosi apie praėjusio šeštadienio turgų. Kas ten, tuose marle aprištuose kibiruose, nebuvo galima įžiūrėti. Bet kad jie stovėjo ant tako iš autobuso išlipantiems žmonėms – ne iš piršto laužta teisybė.

Galiausiai atėjo laikas išlipti ir didžiules kančias kad ir neilgoje kelionėje iškentusiam Kazimierui. Iki stotelės belikus gal tik kokiam kilometrui, jis palengva palengva pradėjo brautis į autobuso priekį. Juk, jei lauksi paskutinės minutės, prie durų nebespėsi!.. Vargais negalais atsikaburkštinęs priekin vyriškis atsistojo šalia vieno kibiro. Kaip sakoma, jiedu vienas antram netrukdė… Kol autobusas nesustojo. Visiems – kaip kokiam širšių spiečiui – ėmus veržtis prie durų, Kazimierui kažin kas niuktelėjo pašonėn ir stumtelėjo kairėn… Vargšas tik susverdėjo… Ir viena nauju batu apauta koja atsidūrė kibire. O tenai besanti gretinė… Kuri nebetilpdama pradėjo težėti per kibiro kraštus. „Tik to man dar ir betrūko“, – tespėjo pagalvoti Kazimieras, ir lyg kokia vėtra pakilo gerai įmitusi boba:

– Ach, tu, dieve šventas!.. Ar apžlibai, kad nematai, kur koją dedi, nevėkšla?!

– Aš netyčia… Visai nenorėjau… Mane tiesiog kažkas pastūmė ir… – išsigandęs bei susigūžęs iš pradžių bandė teisintis Kazimieras.

– Aš tau tuojau parodysiu „nenorėjau“… Aš tau parodysiu „pastūmė“… Dar teisinsis kaip koks kūtvėla!.. – visai padūko ir net išraudo moteriškė. – Kai pilsiu į marmūzę… Žinosi!.. Bėk, dirbk… Paskutinį pieno lašą iš šeimynos atėmęs, „mašinavok“… O čia koks nevėkšla tik lapatai… Kur aš dabar dėsiu tavo išmakačiolytą grietinę?! Kas ją man bepirks?!

– O ką aš dabar toks beturiu daryti?!. Kur štai šitoks begaliu eiti?!. Pačios į ligoninę važiuoju lankyti… O ji mat, kaip kokia pliurza, grietinę ant tako pasideda. Ar vietos kitur nebuvo?! – matydamas, jog gerai jau vis tiek nesibaigs, nebepasidavė Kazimieras.

– Ech, tu, šalaputri… Rūpi man, kur tu eisi… Tuojau pat sumokėk už sugadintą grietinę!.. O jei ne… – net putodama iš pykčio, springo seilėmis priešininkė.

– O tu man už naujas kelnes sumokėk. Pirmą kartą apsivilkau… Ir še tau, kad nori!.. Kas išskalbs, kad gaspadinės dabar namie neturiu?! – atrėmė Kazimieras.

– Tuojau aš tau sumokėsiu… Kai sumokėsiu!.. Antrą kartą nebeprašysi, – kaip sirena suspiegė karingoji boba ir išsiręžusi kliūktelėjo kibire likusią grietinę… tiesiai Kazimierui į veidą.

Susizgribęs, jog jau visi, kurie įlipo toje stotelėje, nusipirko bilietus, Kazimieras puolė pro dar neuždarytas autobuso duris laukan. Vienas prunkštelėjo, kitas šyptelėjo, trečias tik pečiais gūžtelėjo… Bet visi atsigręždami žiūrėjo į Kazimierą kaip į didžiausią įdomybę.

Nors Kazimierui jie – nė motais. Jis – kaip ta lapė iš pasakos (na, ištryškusiomis smegenimis) – stovėjo šalikelėje… Ir, girdėdamas jo bėdą mačiusiųjų juoką, nuo mažai tenešioto švarko ranka braukė baltą tirštimą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s