Stiklinė

Posted on Updated on

Dina

 Stiklinė

Įsivaizduodavo, kaip nuo jos balso virpesių sueižės stiklinės kontūrai. Ji tik sukuždės, tik išsiduos balsu ir Visata, išvydusi nenuslepiamą ypatingumą, aišku, duos ženklą. Skystis teliūskuos, siūbuos it nestabilioj valty. Drebės net stalas. Matė tokią mergaitę senoj juostoj – „Stalkery“. Esmingiausias šio kino herojus jai rodėsi esąs anaiptol ne tėvas. Zonos vedlys. Tai buvo toji mergaitė, aiškiai neprivalgiusi, išpampusiu pilvu, murzinais veidukais, apsmukusia skarele, vis besikėsinančia nukirsti pusę akių, ant tankių blakstienų suvertais karoliukais. Įsiminė viską apie tą mergaitę. Kaip grakščiai ši negrabi būtybė sutelkė žvilgsnį, kaip meistriška išplėstų vyzdžių įtampa persidavė stiklinei ir stalui. Kaip plėtėsi kambarys. Kaip išaugo pati mergaitė. Kai nedarydavo šių buities ir būties eksperimentų, skaitydavo. Daugiausiai – Herbjorg Wassmo. Sapnuodavo moteris. Pirmoji ateidavo uždususi. Lyg ilgai bėgusi, lyg grūmusis su nematomais priešais it Jokūbas su angelu. Toji būdavo ilgais juodvarniškais plaukais, grasuliu spindinčiomis migdoliškomis akimis, besiplaikstančiais sijonais, meistriškai suvarstytais ilgaauliais batais. Staugdama draskydavosi balsu, suledėjusiais nagais lupdavo beržo tošį. Ji taip manė. Gerai neįžiūrėdavo. Paskui ateidavo kitos. Viena vis stovėdavo prieplaukose, pagal populiarią vaikišką skaičiuotę rikiuodavo škunas. Po palaikes drapanas marširuodavo vėjai. Šitą jai norėjosi pagloboti. Pasakyti, kad šiandien jo nebus. Galinti drąsiai eiti namo. O gal tik svajodavo, kad jai pačiai taip kas nors pasakytų. Paskutinė būdavo slapčiausia ir atgrasiausia, nors keista, ir labiausiai traukianti. Sučiurusi senė, apsamanojusiom blakstienom, skreite laikanti neišsivysčiusį gal kokių keturių mėnesių embrioną. Ša. Tik niekam nesakyk. Tokį matė „Sveikatos“ muziejuj. Trys gaištančio žvėries suvirpėjimai. Nesulaukta Kloto. Pirmaujanti Atropė. Drugio efektas. Suvytusiu kūneliu, dar plėvėtais pirštais. Aborto liekana – vyptelėjo kažkuris iš berniūkščių. Nenorėjo galvoti, kodėl taip suskaudo, ten, ties penktuoju šonkaulių lanku. Bet senė. Sapne žiūrėdavo į mergaitę susiraukus, vyzdžiai pulsuodavo ir visada kažkur rodydavo pirštu. Į vilkų išėdas – baltaburį ėriukėlį. Į sandariame inde uždarytą Undinėlės balsą. Dar liepdavo – nueik nežinia kur, surask nežinia ką. Kaip senoj rusų pasakoj. Toji senė. Priminė jai Baba Jagą, nuskaitytą iš motinos knygos. Kaulų giesmė. Giltinė, palaidota ežerų dugne.

O paskui pabusdavo. Neramiai, gaudydama amą. Ne todėl, kad bijojo. Todėl, kad norėjo pasilikti su tomis moterimis. Ne, ji neinkštų kaip menkas keturdienis šunytis. Su pirmąja šūkautų vėjams ir pašvaistėms, iki kraujo nusigremžtų nagus, skaidydama tošį. Antrajai pasakytų – aš žinau. Bet tu nesigąsdink. Tas – toks mažytis, dar nenukritusia ugniagysle, saugiai tūno Babos Jagos delnuose. Jei nori, galim sušnabždėti atminus, arba atsilapoti skvernus vėjams ir pasileisti dūkdamos ir svaičiodamos paikystes, kaip daro normalios mergaitės visame pasaulyje. Tu ir aš – įsivaizduoji? Bet ji bijojo, kad sapno mergaitė negalės pamiršti jo. Kad jo alsavimas it nuodingi ūkai aprėpė ir škunas, ir nežymiai išsikišusi žemės kauburėlį, ir vis labiau smelkiasi į visa, į amžinąjį dabar, užnuodydamas sekundes pikiruojančius laiko indus. Tada nusimindavo, tik tada. Dar buvo Baba Jaga – jei sapno žiniuonė sutiktų, padėtų jai maišyti viralus, džiovintų pakalnučių uogas, skintų dilgėles, kad numegztų stebuklingus marškinaičius – žiū, gal tiktų ir jai su škunų mergaite. Bet tada viskas pasimainydavo, atrodė, kad oras kambaryje užšalo. Jis atverdavo durų sklendę. Jis sakydavo – labas rytas. Ką ji galėjo? Tik vis dažniau sapnuoti – kartais užsnūsdavo net pamokose, žinojo, susirūpinusi auklėtoja jau kalbėjo su motina. Gal sergi? Gal trūksta geležies? Gal per daug užsispoksai į televizorių vakarais? O gal naktimis svajoji apie berniūkščius? Taip kamantinėdavo jis. O ją staiga supykindavo. Kai nemiegojo, praktikavosi su stikline. Anksčiau ar vėliau turėtų pavykti. O tada ji parodys šitai sapno moterims. Ir viskas pasikeis, Dina, Tora, Dorte, viskas tikrai pasikeis.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s