Giedantis vėžlys

Posted on Updated on

Ak, kaip išsigando erelių pora, lizde atradusi keistą kiaušinį.
-Ne mūsų jis, – sako tėtis. – turėsim bėdos.
Bet mamos jausmai kiaušiniams buvo gilesni:
-Palaukime, kol suskils.
Ir ereliai šildė svetimą kiaušinį. Ir netgi labai juo domėjosi.
Ir atsitiko.
Suskilo.
Išsirito keistas padaras. Visai ne paukštis.
O kad pragydo!!! Čiulbėjo nesustodamas. O kai tėtis erelis neapsikęsdamas ( o gal auklėjimo tikslais ) pešteldavo snapu, padaras tuoj sulįsdavo į kiautą, kurį labai apdairiai užsiaugino.
Na, bet vienądien tėčio erelio kantrybė trūko. Stvėrė jis padarui už kojelės ir nulakino aną žemėn. Į mišką paleido.
Čia jį visi atpažino.
-Vėžlys yra vėžlys, – protingai pastebėjo lapė. – Nesuprantama tik, kodėl jis gieda.
-Ak, miela laputaite, jeigu tau tektų atmerkti akis erelio lizde, gal net skraidyti išmoktum.
Taip tasai vėžlys pradėjo giedančių vėžlių giminę Lietuvos miškuose.

Sala

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s