Vaikai ne sliekai ir ne vanagai, jie tiesiog vaikai

Posted on Updated on

Vaikai ne sliekai ir ne vanagai, jie tiesiog vaikai
Vaikai, kol dar maži – tarsi sliekai, ne vaikščioja, o šliaužia. Visai kaip ir sliekai jie šliaužia pažeme, nemoka kalbėti ir yra maži. Kai vaikai paauga, jie nori tapti vanagais: bando skraidyti, nemoka mandagumo, plėšo daiktus tėvams iš rankų. Bet iš tiesų jie tik vaikai. Vaikai, kurie svajoja būti kitokie negu yra, kurie nori būti pasakoje ir gyventi ja. Gi dažnai būna, kai pribėga mažas vaikas prie kito mažo ir sako jam:
-Ėi, Mažiau, tu būk sliekas.
-Ne, tu Mažas, tu pats būk, aš būsiu vanagas, tu būk sliekas.
Taip pavirto maži slieku ir vanagu. Vienas skraidė, kitas slėpėsi po žeme. Taip abu sliekinėjo ir vanaginėjo, kol pabodo katram savo naujas gyvenimas. Sliekas ir sako vanagui:
-Gal keiskimės, man pabodo būti tamsioje ir šaltoje žemėje, kaip norėčiau pamatyti žemę iš aukštai!
-Gerai, man jau irgi pabodo iš dangaus į žemę žiūrėti, sparnai pavargo o ir vėjas nemalonus. Persivertė sliekas į vanagą, o vanagas į slieką. Skraido vanagas ir šliaužia sliekas. Kur ne kur pradeda lyti. Šaukia Sliekas vanagui:
-Vanage, kaip tau ten?
-Pavargau ir nenoriu sušlapti, noriu vėl būti vaiku!
-Ir aš, ir aš noriu būti vaiku!
Pasivertė vanagas ir sliekas vaikais: šūkaujančiais, greitais, judriais linksmais ir mažais. Suprato maži, kad požemiai sliekams, dangus vanagams, o žemė, gėlės, dangus ir ši istorija – vaikams.

Lidija

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s