Paukščiai ir senutė

Posted on Updated on

Kartą gyveno senutė. Ji naktimis kalbėdavosi su paukščiais. Vieną naktį keli vaikai nugirdo močiutės ir paukščių pokalbį.
– Sveiki, mano mielieji paukščiai!
– Sveika, mūsų mylima močiute. Ar tu pasiruošusi su mumis skristi?
– Aš negalėsiu su jumis skristi, nes neturiu sparnų… Su manimi žiemoti pasiliks zylės ir kiti paukštukai.
Vaikams buvo labai smalsu. Jie susitarė, kad šio vakaro nuotykį laikys paslaptyje.
Tačiau jau kitą dieną, vienas iš draugų pareiškė, kad būtų gerai visiems papasakoti apie keistuolę močiutę ir jos pokalbį su paukščiais. Tačiau likę draugai nusprendė, kad reikia nueiti pas močiutę ir su ja apsitarti apie paslapties atskleidimą.
Draugų pulkelį, landžiojantį po sodą, močiutė ir nutvėrė.
– O ką čia veikiate? Jūs man nematyti….
Vaikai atsakė:
– Močiute, mes girdėjome kaip jūs kalbėjotės su paukščiais ir norime visiems apie tai papasakoti.
Močiutė tarė:
– Vaikeliai maželiai, niekam jūs to nepasakokit – tegul bus tai mūsų paslaptis. Jūs ateisite pas mane vakarais ir mes pasikalbėsime visi kartu su paukščiais.
Mažo miestelio gyventojams buvo labai keista, kai vakarais, pritemus, penki maži draugeliai keliaudavo į vienišos močiutės trobą, kurios languose ilgokai degdavo lempelė ir prie stalo krutėdavo įvairiausi šešėliai.

Žaibas R.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s