Prieš srovę

Posted on Updated on

Vieną ankstų rytą į ūkininko Vikšraičio kiemą susirinko visi Puslankių kaimo naminiai gyvūnai – juos šokiravo žinia apie vištos ir slieko draugystę.
– Kokia nepakeliama gėda mūsų bendruomenei! Skandalas! Tokia draugystė neįmanoma.
Negalima draugauti skirtingų partijų atstovams, – pareiškė bambeklis kalakutas Ka, kuris užvakar buvo išrinktas didžiojo tvarto paukštyno pirmininku.
Iš įsiūčio prie jo snapo esantys nutįsę gražumynai, taip patinkantys paukštytėms, kas minutę keitė spalvą: raudonavo, mėlynavo ir geltonavo. Kai kurie susirinkusieji net neprisiminė, kaip jo snapas atrodo iš tikrųjų.
Bambekliui pritarė antinas Ti:
– Reikia žiūrėti į ateitį. O vištos ir slieko draugystė ateities neturi. Nebent sliekas atsidurtų
skrandyje drauge su žvyro gumulėliais.
Po tokių žodžių žąsys girgtelėjo, į jų snapus prisirinko seilių – būtų ne pro šalį palesti.
– Gal ji veganė? – sucypsėjo geltonas viščiukas, kuris buvo modernios mitybos
šalininkas.
– Reikia leisti pasisakyti pačiai vištai, – pasiūlė šuo Šo, kuris visoje apylinkėje garsėjo savo
teisybės ieškojimu.
– Teisinga mintis! – linksėjo galva avinas, ir jo ragai dar labiau susisuko į suktuką prie pat
ausų.
Višta Vi, tupėjusi atokiau, atsistojo, pasipurtė, drąsiai prasibrovė pro galvijų kojas į
priekį ir ėmė kudakuoti. Su kiekvienu kudakavimu jos balsas vis stiprėjo ir tvirtėjo:
– Tikra draugystė turi įveikti net neįveikiamas kliūtis! Nesvarbu, kas yra tavo draugas –
tupintis ant laktos ir nemokantis skraidyti paukštis ar nariuotas kirminas. Širdis turi būti atvira visiems. Sliekas Sli yra sąžiningas ir garbingas, doras dirvos prižiūrėtojas ir jos purentojas. Be to, jis yra puikus pasakorius. Tik jo dėka mano vaizduotėje atsivėrė požemių pasaulis.
– Vištos Vi širdis yra auksinė, – pasigirdo pro mikrofoną slieko Sli balsas.
– Iš ūkininko Vikšraičio įrašų studijos, – paaiškino žąsys, kurioms visada patiko muilo
operos. – Labai gražus balsas. Tenoras.
– Parsidavėlės, – suniekino jas kalakuto Ka žmona, kuriai labai rūpėjo vyro karjera.
– Reikia keisti pasaulį, nes dabartis yra pražūtinga visai planetai. Aš, sliekas Sli, mano
draugė višta Vi… Mes žengėme pirmąjį žingsnį. Sekite mūsų pavyzdžiu! Nesprauskite savęs į rėmus. Plaukite prieš srovę!
– Gal ir mes išlaisvinsime savo jausmus? – paklausė katė Kė šuns. – Tautosakos
kūriniuose mudu vaizduojami kaip didžiausi priešai. O juk taip nėra.
Šuo Šo pavizgino uodegą, ir jiedu nuėjo pasimeilinti ūkininkui, kuris brazdino kibirais ir
ruošėsi eiti melžti karvių.
– Nebėra reikiamo susirinkimo dalyvių skaičiaus. Balsavimas būtų neteisėtas, – susirūpinęs
pranešė kalakutas Ka.
Visi paburbėję nusprendė eiti pasikaitinti saulės, kuri šviečia, bet kartais nešildo, spinduliuose.
Iš įrašų studijos grįžęs sliekas Sli jaukiai prigludo prie vištos Vi kojos.
– Kaip pasirodžiau? – pasiteiravo pirmininkas kalakutas Ka savo antrosios pusės.
– Puikiai, – pasakė žmona.- Ir visos spalvos tau prie snapo labai tinka. Esi fotogeniškas.
Kieme ilgam įsiviešpatavo taika ir ramybė.
Antinas Ti pagalvojo, kad ir jam atėjo metas mokytis plaukti prieš srovę. O kaip kitaip
išgarsėsi?

Nikė Dikė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s